Kaip nutinka, kad du žmonės, kadaise pasirinkę vienas kitą, pamažu neberanda kelio vienas pas kitą?
Kartais santykiuose daugėja ginčų. Kartais – tylos. Kartais abu ilgisi artumo, tačiau kiekvienas savaip bando jį pasiekti.
Erdvė išgirsti save ir vienas kitą.
Ne tik dėl ko nesutariate.
Kas vyksta tarp jūsų?
Porų terapijoje kviečiu pažvelgti ne tik į tai, dėl ko nesutariate, bet ir į tai, kas vyksta tarp jūsų. Kas jus tolina? Kas trukdo išgirsti vienas kitą? Ir ar įmanoma susitikti kitaip?
Dažniausiai tai
vyksta pamažu.
Santykis retai pasikeičia per vieną dieną. Dažniau – per daug mažų akimirkų, kurių iš pradžių net nepastebite.
- Kalbatės vis daugiau apie reikalus ir vis mažiau apie tai, kas jums svarbu.
- Šalia yra artimiausias žmogus, o jaučiatės vieniši.
- Tie patys ginčai grįžta, tik dėl vis kitos priežasties. Arba nebesiginčijate visai.
- Vienam norisi daugiau artumo, kitam – daugiau savo laiko ir laisvės.
- Po neištikimybės sugriuvo pasitikėjimas ir tai, kaip matėte savo santykį.
- Intymumas tapo retas, įtemptas arba virto tema, apie kurią geriau tylėti.
- Nebežinote, ar norite būti kartu. Arba vienas jau žino, o kitas dar ne.
Ginčas retai būna apie tai,
apie ką atrodo.
Kai pora ateina, kiekvienas dažnai turi savo pasakojimą apie tai, kas negerai. Abu pasakojimai gali būti tikri – ir vis tiek nepaaiškinti, kodėl taip skauda.
Poros ginčijasi dėl pinigų, vaikų, buities, laiko, dėmesio ar neįvykdytų pažadų. Tačiau kartais už ginčo slypi visai kitas klausimas: „Ar aš tau dar svarbus?“, „Ar galiu tavimi pasitikėti?“, „Ar tu mane išvis girdi?“. Kiekvienas iš jūsų to paties ginčo metu gali išgyventi visai ką kita. Vienam gali skaudėti jausmas, kad yra nebesvarbus. Kitam – kad ir vėl nepavyko ir vėl liko kaltas. Kas slypi jūsų ginčuose išsiaiškiname kartu.
Ginčai dažnai kartojasi ne todėl, kad nė vienas nenori kitaip. Kiekvieno reakcija tampa atsaku į kito reakciją: pavyzdžiui, vienas dar labiau ieško kontakto, nes jaučiasi toli, o kitas dar labiau atsitraukia, nes jaučiasi spaudžiamas ar nebežino, ką pasakyti. Taip abu bando apsisaugoti, tačiau savo reakcijomis dar labiau skaudina kitą.
Terapijoje svarbu ne iš anksto nuspręsti, kas slypi už jūsų ginčų, o kartu pastebėti, kaip jie gimsta, ką kiekvienas išgyvenate ir kas neleidžia susitikti kitaip.
Būti arti.
Ir likti savimi.
Santykyje nuolat ieškome pusiausvyros: kaip būti arti ir neprarasti savęs, kaip būti savimi ir neprarasti ryšio.
Kai artumo per mažai, jaučiamės vieniši. Kai per mažai savęs, prisitaikome ir nutylime, kol nebežinome, ko norime patys. Kartais vienam partneriui stipriau jaučiamas artumo poreikis, kitam – savo ribų ir laisvės poreikis. Tai ne charakterio yda, o skirtingi būdai saugoti tai, kas brangu.
Artumui reikia drąsos parodyti, kad kažkas skauda, kad ko nors trūksta ar ko nors bijote. Kai nebelieka pasitikėjimo, kad kitas neatstūms, vietoj jausmų atsiranda priekaištai, tyla ar ironija.
Daug kas vyksta ir kūne: įtampa, kai partneris pakelia balsą, noras išeiti iš kambario, sustingimas, palengvėjimas, kai pagaliau jaučiatės išgirsti. Terapijoje atkreipiame dėmesį ir į tai – kūnas dažnai parodo tai, kam dar nerandame žodžių.
Kaip dirbu
su pora.
Ne tik pasakojame apie santykį. Pastebime, kaip jis vyksta dabar.
Į terapiją kiekvienas atsinešate savo istoriją, savo skausmą, lūkesčius ir supratimą apie tai, kas nutiko jūsų santykiams.
Man svarbios abi patirtys. Tačiau porų terapijoje dėmesį kreipiu ne tik į tai, ką kiekvienas pasakojate, bet ir į tai, kas vyksta tarp jūsų čia ir dabar.
Kaip kalbate vienas su kitu? Kas nutinka, kai vienas atsiveria? Ar kitas gali išgirsti, ar jau ruošiasi gintis? Kada atsiranda įtampa, kada nutylite, kada nusisukate, o kada netikėtai pavyksta susitikti?
Kartais sustabdau pokalbį ir paklausiu:
„Kas su jumis vyksta dabar, kai girdite partnerį?“
„Ką norėtumėte jam pasakyti, bet šiuo metu sulaikote?“
„Kas pasikeitė tarp jūsų šią akimirką?“ Tokios akimirkos leidžia ne tik suprasti santykių sunkumus, bet ir tiesiogiai patirti, kaip juos kuriame bei palaikome.
Dirbu geštalto psichoterapijos kryptimi, todėl terapijoje svarbus ne vien kalbėjimas, bet ir emocinis bei kūniškas patyrimas. Kartais pasiūlau eksperimentą: kitaip kreiptis į partnerį, pasikeisti vietomis, pabandyti išgirsti jo žodžius nesiginant arba pastebėti, ką tuo metu jaučiate savo kūne. Kartais siūlau pabandyti ką nors kitaip: pasakyti sakinį, kurį seniai nešiojatės, ištarti jį lėčiau ar žiūrint vienas kitam į akis, pastebėti, kas tuo metu vyksta viduje. Tai visada pasiūlymas: darome tik tai, kas tinka jums abiem.
Mano užduotis – išlikti dėmesingai abiem partneriams ir jų tarpusavio santykiui. Padėti pastebėti tai, ko įprastai nebepastebite. Tai nereiškia vienodo atsakomybės paskirstymo. Jei santykiuose yra smurto, bauginimo ar prievartinės kontrolės, pirmiausia svarbus saugumas.
„Terapijoje kartais įvyksta tai, kam namuose vis neatsiranda vietos – vienas žmogus išdrįsta pasakyti, o kitas pirmą kartą iš tiesų gali išgirsti.“
Apie tai, apie ką
sunkiausia kalbėti.
Po neištikimybės
Neištikimybė sugriauna ne tik pasitikėjimą, bet ir ankstesnį santykio vaizdą: kas mes buvome, ką aš žinojau, kuo dar galiu tikėti.
Partneriui, kuris sužinojo apie neištikimybę, dažnai reikia klausti, suprasti ir būti pamatytam savo skausme. Partneriui, kuris buvo neištikimas, gali būti sunku kalbėti apie tai, kas nutiko, ir išbūti su kito skausmu; kartais net sau pačiam sunku paaiškinti, kaip taip atsitiko.
Terapijoje yra vietos abiem patirtims, tačiau atsakomybė už neištikimybės pasirinkimą tenka tam, kuris jį padarė.
Nepažadu, kad pasitikėjimas sugrįš. Tačiau galima aiškintis, kas įvyko, kaip tai paveikė jus abu ir ar norite kurti santykį iš naujo.
Kai nežinote, ar likti kartu
Ne visos poros ateina norėdamos išsaugoti santykius. Kartais vienas jau pavargęs ir abejoja, o kitas labai bijo prarasti. Kartais abu nebežino, ko nori.
Jei bijote prarasti, čia galėsite tai pasakyti ir būti išgirsti, net jei partneris dar abejoja. Jei esate pavargę ir nebežinote, ar norite tęsti, tai taip pat galima pasakyti – be spaudimo ir būtinybės iš karto apsispręsti.
Terapijos tikslas nėra išlaikyti jus kartu bet kokia kaina. Jis – padėti aiškiau suprasti, kas vyksta, ko kiekvienas norite ir kas įmanoma. Kartais tai tampa nauja pradžia kartu, kartais – sąmoningu ir pagarbesniu išsiskyrimu.
Kai tolstate vienas nuo kito
Atitolimas dažnai neturi vienos priežasties. Jis kaupiasi iš nepastebėtų akimirkų, nuovargio, kasdienių rūpesčių, neišsakytų nuoskaudų.
Iš šalies viskas gali atrodyti ramu, tačiau ramybė kartais tebūna nuovargis bandyti. Terapijoje aiškinamės, kur kontaktas tarp jūsų nutrūko ir ar abu jo dar norite.
Seksualinis intymumas
Partnerių troškimai, seksualiniai poreikiai ir artumo supratimas dažnai skiriasi. Tai žmogiška, nors apie tai kalbėti būna sunkiausia: atsiverti, pasakyti, ko norisi ir ko ne, išgirsti kito „ne“ ir nepalaikyti jo atstūmimu.
Apie intymumą kalbame tiek ir tokiu tempu, kiek priimtina jums abiem. Jei paaiškėtų, kad reikia gydytojo ar seksologo pagalbos, tai pasakysiu.
Jei vienas iš jūsų
dar nenori ateiti.
Dažnai porų terapijos ieško vienas partneris. Kitas gali baimintis, kad bus kaltinamas, kad bus „du prieš vieną“ ar kad terapija reiškia pripažinimą, jog viskas blogai. Tokios baimės suprantamos.
Galite pasidalinti šiuo puslapiu ir nespausti. Galite pradėti ir individualiai: kartais tai pakeičia santykį, o partneris prisijungia vėliau.
Jei ši nuoroda
buvo atsiųsta jums.
Jums nereikia sutikti su viskuo, ką jaučia partneris, ir nereikia iš anksto žinoti, ko norite. Jūsų požiūris bus toks pat svarbus. Galite ateiti ir tam, kad pasakytumėte, jog abejojate – pačia terapija ar tuo, ar norite tęsti santykius.
Galime pradėti
nuo pokalbio.
Pasirinkti laiką porų konsultacijai
Pasirinkite jums tinkamą laiką registracijos kalendoriuje. Jei prieš registruodamiesi norite pasiteirauti, parašykite info@manoterapeute.lt arba skambinkite +370 682 75062.